PIRMADIENIS, 10 14
KAFe2019: „Feedback“, 9:00 – 17:00
LAS Kauno skyrius, Vilniaus g. 22
Ši Kauno architektūros festivalio paroda pakvietė penkis užsienyje studijas baigusius jaunuosius architektus pristatyti savo darbus ir užmegzti grįžtamąjį ryšį su Lietuva. Parodoje darbus eksponuos Mantas Gipas (Umeå University, Švedija), Dalia Puodžiūtė (KU Leuven, Belgija), Julius Seniunas (KU Leuven, Belgija), Kotryna Urbonaitė (Delft University of Technology, Olandija) ir Gabrielius Varnelis (Delft University of Technology, Olandija). Eksponuojami darbai paliečia platų spektrą temų – nuo teismo ekspertizės centro Bukarešte iki heterotopinių enklavų Bankoke.
![Akimirka iš parodos atidarymo. Arvydo Čiukšio nuotr.]()
Akimirka iš parodos atidarymo. Arvydo Čiukšio nuotr.
„Nepatogus kinas“: KTU diena, 12:00 – 20:30
Kauno kultūros centras, Kęstučio g. 1
Dirbtinis intelektas ir žaliasis gyvenimo būdas, mūsų įtaka supančiai aplinkai ir technologijų įtaka mums – tai temos, primenančios apie save kiekviename žingsnyje. Nuolat klaidžiojame informacijos gausoje, negalėdami rasti tokių svarbių atsakymų, o kartais net būgštaudami dėl ateities. „Nepatogus kinas“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU) kviečia susiburti ir drauge paieškoti sprendimų opiausioms šiandienos problemoms. Programoje: virtualios realybės patirtys „Namai po karo“ ir „Snowland VR“, filmai „2040-ieji“ ir „Labas, robote“, atvira paskaita „Žaliojo gyvenimo būdo epidemija?“ bei diskusija „Žmogiškumo paieškos Dirbtinio intelekto amžiuje“.
![Filmo „Labas, robote“ kadras.]()
Filmo „Labas, robote“ kadras.
„Fluxus Labas“: „Svajonių pašto“ kūrybinės dirbtuvės, 17:30
„EBRU“ studija, Minties rato g. 10
Vasarą „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas“ skelbė viešą iniciatyvų konkursą „Visi kaip vienas“. Viena iš jo nugalėtojų tapo Žaliakalnyje įsikūrusi „EBRU“ studija su savo idėja „Svajonių paštas“. Dabar, įsibėgėjus auksaspalviam rudeniui, prie idėjos įgyvendinimo jungiasi žaliakalnietė Deimantė Meilutė-Ganusauskienė ir jos medvilnės pasaulėlis „Rezgu Pinkles“, kviesdami drauge sukurti jaukų apipavidalinimą „Svajonių paštui“. Renginio metu galėsite susipažinti su Macrame technika ir iš medvilninių virvių sukurti savo dalelę kūrinio, kuris įgavęs galutinį pavidalą papuoš „EBRU“ studijos sieną. Registracija el.paštu aiste@kaunas2022.eu arba tel.nr. 861117139.
![Organizatorių nuotr.]()
Organizatorių nuotr.
„Nepatogus kinas“: „Brolis“ ir diskusija „Kai nusižudo artimasis“, 17:30
Kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Režisierius Orlando von Einsiedelis, kurio filmas „Virunga“ pelnė „Žiūrovų balso“ apdovanojimą 2014 metų „Nepatogiame kine“, į festivalį sugrįžta su itin asmeniška istorija. Prieš daugiau nei dešimtmetį psichikos liga susirgęs režisieriaus brolis Evelinas nusižudė. Tuo metu jam buvo viso labo 22-eji. Savo skausmą artimieji paslėpė giliai ir apie sūnaus ir brolio mirtį niekada nesikalbėjo. Režisierius nusprendžia pakviesti artimuosius pokalbiui ir leidžiasi į kelionę po vaizdingas Didžiosios Britanijos vietas, ten pat, kur šeima vaikystėje rengdavo žygius pėsčiomis. Asmeninio archyvo kadrai ir atviri artimųjų tarpusavio pokalbiai filmui suteikia didžiulį emocinį krūvį bei išryškina savižudybės traumą patyrusių šeimos narių terapijos ir saugios erdvės refleksijai svarbą. Filmas taip pat kviečia atvirai kalbėtis apie psichikos ligas lydinčius tabu ir stigmatizaciją, kurie itin įsišakniję ir Lietuvos visuomenėje.
Pasaulinio sveikatos centro atliktais tyrimais rodo, kad didelė visuomenės dalis nedrįsta teirautis apie kitų pareikštas savižudiškas mintis. Visuomenėse vis dar gyva nuostata, kad savižudybės įvyksta netikėtai, o apie tai galvojantys žmonės nerodo jokių ženklų. Po filmo šia tema vyks diskusija „Kai nusižudo artimasis“, kurioje dalyvaus psichologė Laura Digrytė ir „Jaunimo linijos“ savanoriai Sigitas Sidaravičius bei Erika Glinevičiūtė.
![Filmo „Brolis“ kadras.]()
Filmo „Brolis“ kadras.
KAFe2019: Studentų baigiamųjų darbų paroda-konkursas „Studijų KAFe“, 18:00
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2
Kauno architektūros festivalis prieš kurį laiką kvietė dalyvauti tarptautiniame aukštųjų mokyklų architektūros studentų – bakalaurų ir magistrų baigiamųjų darbų parodoje-konkurse. Šioje ekspozicijoje galėsite pamatyti geriausiuosius. Konkurso Studijų KAFe2019 temos: „Pasaulio tautų teisuolių centras ir Memorialas Kaune“, „Emmanuelio Levino vardo filosofijos centras ir skveras V.Putvinskio g. Kaune“, „Multikultūrinis studentų centras Vydūno al. Kaune“, „Turgaus forumas M. K. Čiurlionio g. Kaune“ ir „Žemųjų Šančių bendruomenės centras, Juozapavičiaus pr./Mažeikių g., Kaunas“.
„Nepatogus kinas“: „Vidurnakčio keliautojas“, 20:30
Kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Afganų režisieriaus Hassano Fazili šeima išgirsta apie Talibano ketinimus jį nužudyti. Kartu su žmona (taip pat režisiere) ir dviem dukrom jis priverstas bėgti į Europą: tolstant nuo gimtinės, nakvynes pas draugus keičia naktys apleistuose namuose, miškuose ir pabėgėlių stovyklose. Fazili fiksuoja tragiškas šeimos akimirkas, bandant išgyventi kone kalėjimo sąlygomis ar slepiantis nuo pareigūnų, norinčių juos deportuoti atgal į Afganistaną. Tačiau jis – ne vien režisierius. Kartu jis – ir vyras bei tėvas, fiksuojantis savo bandymus net tokiomis negailestingomis aplinkybėmis padovanoti dukroms vaikystę.
![Filmo „Vidurnakčio keliautojas“ kadras.]()
Filmo „Vidurnakčio keliautojas“ kadras.
ANTRADIENIS, 10 15
Ekskursijų „Modernėjančios Lietuvos ženklai“ ciklas, 13:30
Aleksandros Iljinienės namas, K.Donelaičio g. 19
Kauno menininkų namų inicijuotas projektas „Modernėjančios Lietuvos ženklai“ – tai siekis Kauno architektūrą pristatyti kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Rugsėjo ir spalio mėnesį buvo surengta 11 žmonėms su klausos negalia pritaikytų ekskursijų po Europos paveldo ženklą gavusius ir UNESCO Pasaulio paveldo statuso siekiančius modernizmo pastatus. Paskutinė ekskursija „Kauno gyvenimai“ nuves į Aleksandros Iljinienės namą. Turo gidai: Paulius Jurjonas ir Jurgita Jankutė-Meškinė. Norintys dalyvauti ekskursijose turėtų registruotis Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre arba el. paštu kaunokrc@gmail.com.
![70379809_2902105886471497_3392961045000617984_n]()
Antano Jasenkos tapybos parodos „Pradžioje nebuvo nieko“ atidarymas, 12:30
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, A. Mickevičiaus g. 37
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas Antanas Jasenka yra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje žinomas kompozitorius. Tačiau nedaugelis žino, kad jis turi ir kitą aistrą – tapybą. Ir nors tapyba A. Jasenka užsiima beveik tiek pat ilgai kiek ir muzikos kūryba, ši paroda bus pirmasis jo darbų pristatymas. „Tapyba man ne tik laiko leidimo forma, bet sykiu mano asmeninis disputas su universumu. Visuomet man buvo įdomu spalva, jos deriniai, ir forma kuri suteikia spalvai, šviesai dialogo formą, mąstymo formą. Šioje parodoje pristatau savo eksperimentus minėta tema.“ – sako parodos autorius A. Jasenka.
![72202484_2452757211444609_4085043824445882368_n]()
Ekskursija „Kaunas – dizaino miestas: Vilijampolėje“, 15:00
Veterinarijos akademijos vartai, Tilžės g. 18
1918 m. atkūrus Lietuvą buvo suskubta kurti ne tik valstybines institucijas, bet ir spręsti šalyje sparčiai auganti gyvulių sergamumo klausimą. 1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą, pirmame medicinos fakulteto tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas steigti veterinarijos skyrių. 1929 m. dėl lėšų trūkumo ir prastų mokymosi sąlygų skyrius buvo uždarytas. Tačiau valstybei reikėjo veterinarijos mokslus išmanančių žmonių, todėl 1937 m. prie Bakteriologijos instituto buvo įsteigtas Valstybinis Veterinarijos ir bakteriologijos institutas, vėliau tapęs Veterinarijos Akademija. Dar 1930 m. inž. Jonas Jasiukaičio pradėtas projektuoti būsimos Veterinarijos Akademijos pastatų kompleksas yra vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio kompleksų Lietuvoje. Tarpukario modernizmo dvasioje pastatyti pastatai išsiskiria bendrame Vilijampolės kontekste ir užima garbingą vietą Kauno modernizmo architektūros spektre. Per išskirtinę ekskursiją „Kaunas – dizaino miestas: Vilijampolėje“ apie nuostabų Jono Jasiukaičio projektuotą kompleksą pasakos šio rajono žinovas, gidas Deimantas Ramanauskas.
![Organizatorių nuotr.]()
Organizatorių nuotr.
Parodos „Laikinosios sostinės kultūros erdvė“ atidarymas, 17:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8, III a. sale
Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia į kilnojamosios parodos „Laikinosios sostinės kultūros erdvė: skonis, kvapas, vaizdas, knyga“ pristatymą. Renginyje pasinersite į Laikinosios sostinės skonio (šokolado ir saldainių pramonė, restoranai), kvapų (kosmetikos ir parfumerijos pramonė), madų ir siuvėjų, knygynų leistų knygų pasaulį. Klausysitės Laikinosios sostinės gyvenimo žinovų, muziejininkų, kolekcininkų pasakojimų. VDU Muzikos akademijos prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės studentai G. Murauskas, G. Cicėnaitė, R. Jasikas ir U. Matukaitytė atliks programą „Tarpukario muzika“. Taip pat veiks E. Jonaitytės tarpukario Kauno kvapų dirbtuvė.
Ievos Baltaduonytės rezidencijos projekto pristatymas, 17:30
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2
Ieva Baltaduonytė – Kaune gimusi, Dubline gyvenanti bei tarp Lietuvos ir Airijos kurianti fotomenininkė. Nuo fotografijos studijų baigimo Dublino technologijos institute, Ieva besiremdama savo asmenine emigracijos patirtimi tiria su migracijos kultūra susijusias temas. Ją domina daugiakultūriškumas, suskaidyta tapatybė, namų bei nostalgijos sąvokos. Rezidencijos metu Kauno fotografijos galerijoje Ieva tęsia bei plėtoja migracijos kultūros temą. Jos darbas „Neverland“ analizuoja svarbią migrantų gyvenimo dalį – psichologinį emigracijos poveikį ir jo pasekmes.
![Ievos Baltaduonytės nuotr.]()
Ievos Baltaduonytės nuotr.
„Nepatogus kinas“: „Karštis: (r)evoliucija virtuvėje “ ir diskusija „Nauji standartai darbe“, 17:45
Kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Darbas restorano virtuvėje – toli gražu ne kiekvienam. Nuolatinis stresas, ilgos darbo valandos, griežta hierarchija, neretai pasibaigianti priekabiavimu ir žemesnių pagal rangą menkinimu – visa tai kruopščiai slepiama nuo išskirtinį patiekalą ragauti pasiruošusio kliento akių. Tačiau vis didesnis talentingų moterų šefių vaidmuo įneša ilgai lauktų pokyčių ir į iki šiol vyrų uzurpuotą industriją. Naujame Mayos Gallus filme savo patirtimi dalijasi pačių garsiausių pasaulio restoranų vadovės, kurioms dėl užsispyrimo, stiprybės ir talento pavyko „pramušti stiklines lubas“ bei tapti šių dienų kulinarijos žvaigždėmis, kurių patiekalų paragauti trokšta viso pasaulio gurmanai.
Dar 2005 m. Europos Komisijos atlikta apklausa parodė, 83% įmonių, priėmusių įvairovės reglamentus, pastebėjo teigiamų pokyčių savo veikloje: įmonės galėjo rinktis darbuotojus iš platesnio kandidatų rato, gerai dirbantys darbuotojai įmonėse dirbo ilgiau, gerėjo jų reputacija, o darbuotojų kaitos rodikliai sumažėjo daugiau nei dvigubai. Diskusija „Nauji standartai darbe“ aptars klausimus: kas tos lygios galimybes darbe ir kodėl jos apsimoka bei kaip kurti tokias darbovietes gali padėti nevyriausybinės organizacijos ir valstybės institucijos. Dalyvauja: lygių galimybių integravimo skyriaus vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, „Kauno autobusai“ rinkodaros direktorius Karolis Dekeris ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birute Sabatauskaitė. Diskusiją moderuos Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.
![Filmo „Karštis: (r)evoliucija virtuvėje“ kadras.]()
Filmo „Karštis: (r)evoliucija virtuvėje“ kadras.
Ekskursija parodoje „Architekto herbaras“, 18:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Parodoje „Architekto herbaras” pristatomas įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis, tyrinėjantis miesto gamtinių paviršių įvairovę. Čia vienodas dėmesys teikiamas ir gamtinei, ir žmogaus sukurtai aplinkai, tokiu būdu identifikuojant skirtingas Kauno erdves ne pagal architektūrinę struktūrą, o gamtinę. Ekspozicijoje pristatoma Kaune surinktų džiovintų augalų kolekcija, 3D spausdintų objektų elementai ir 3D animacijos iliustracijos. Kauno menininkų namai kviečia į dvi ekskursijas po Aistės Ambrazevičiūtės parodą. Ekskursijos vyks spalio 15 d. 18 val. ir spalio 17 d. 17 val. (gestų kalba). Ekskursijas ves pati parodos autorė. Būtina registracija kmn@kmn.lt.
![Gerdos Žemaitytės nuotr.]()
Gerdos Žemaitytės nuotr.
„Nepatogus kinas“: „Novaya“, 18:00
Kauno kultūros centras, Kęstučio g. 1
Vladimiro Putino režimo valdomoje Rusijoje žodžiai „žiniasklaida“ ir „propaganda“ dažnai yra neatsiejami. Tačiau ir šioje valstybėje yra leidinių, siekiančių išlaikyti aukščiausius nepriklausomumo ir profesionalumo standartus, net jei už tai tenka sumokėti didžiausią kainą. 1993 metais pradėto leisti laikraščio „Novaya Gazeta“ žurnalistams teko patirti viską – nuo subtilaus politinio spaudimo iki samdomų žudikų kulkų. Kaip vyksta darbo diena redakcijoje, kur grasinimai mirtimi yra kasdienybės dalis? Režisierius Askoldas Kurovas filmuodamas „Novaya“ biure praleido pusantrų metų ir į „Nepatogų kiną“ sugrįžta su filmu, skatinančiu kalbėti apie „ketvirtosios valdžios“ reikšmę šių dienų Rusijos, o ir bet kurios kitos pasaulio valstybės visuomenėje. Po seanso vyks susitikimas su filmo režisieriumi.
![Filmo „Novaya“ kadras.]()
Filmo „Novaya“ kadras.
Dainoros Ramanauskienės parodos „Peizažų žemėlapiai” atidarymas, 18:00
Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Vytauto pr. 52
Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia į menininkės Dainoros Ramanauskienės parodos „Peizažų žemėlapiai” atidarymą. Menininkės tapybos darbai – lyg lietuviškų pasakų iliustracijos, žemėlapiai vedantys žiūrovą tiesiai į autorės abstrahuotas ir išgrynintas pasąmonės sukeltas būsenas, atmetant neesminius dalykus. Telieka žiūrovui „perskaityti“ peizažų žemėlapius ir juose atrasti savąsias pasąmonės sukeltas būsenas, iš praeities iškylančius vaizdinius.
![72200298_2582130995166487_1179217845603532800_n]()
„Izraelio kinas tavo mieste“: „Raudoni lapai“, 18:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2
„Raudoni lapai“ – filmas apie kartų skirtumus ir konfliktus, susijusius su tradicijomis, šeimos vertybėmis, lyčių vaidmenimis ir santykiais už bendruomenės ribų. Kartu tai pasakojimas apie emigraciją, kuri vaizduojama kaip sudėtingas išlikimo kelias, tarsi ilgi Saliamono pasivaikščiojimai, kameros užfiksuoti iš nugaros.
![Filmo „Raudoni lapai“ kadras.]()
Filmo „Raudoni lapai“ kadras.
Kutaisio miesto Lado Meskišvilio valstybinis dramos teatras: „Tiesa“, 18:00
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės alėja 71
„Tiesa“ – tai prancūzo dramaturgo Floriano Zellerio vienos dalies komedija (režisierius Giorgi Shalutashvilis), kurioje pasakojama apie dviejų sutuoktinių porų santykius, susipynusius į draugystės, meilės, išdavystės ir neištikimybės rezginį. Jie mėgina surasti tiesą jų pačių sukurtos apgaulės labirintuose. Tačiau, kas yra tiesa, kam ji reikalinga ir ką suteikia? Dažnai tiesa yra skaudi ir žeidžianti, o melas guodžia ir ramina. „Jeigu žmonės staiga nustotų vieni kitiems meluoti, žemėje neliktų susituokusių porų“, – teigia šios žaismingos istorijos herojai. Spektaklis „Tiesa“ – tai šiuolaikiška komedija, pilna elegantiško humoro, grakščių sąmojų ir nenuspėjamų siužeto vingių. Jame išvysime aktorius Davit Roinišvili, Sophio Chiradze, Nino Choladze ir Giorgi Šalamberid. Spektaklis bus rodomas su lietuvių kalbos surtitrais.
![„Tiesa“. Kutaisio miesto teatras. Organizatorių nuotr.]()
„Tiesa“. Kutaisio miesto teatras. Organizatorių nuotr.
Kompozitoriaus Algimanto Kubiliūno autorinis vakaras, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Algimantas Kubiliūnas (g. 1939) – vienas produktyviausių Kauno kompozitorių, įvairių muzikos žanrų autorius, kurio kūryba išsiskiria puikia formos pajauta, gausius kontrastus, lyrikos ir audringų proveržių momentus, liudijančius romantišką kompozitoriaus prigimtį, suvaldo racionalūs kūrybiniai sprendimai. Koncerto programoje, be kitų kūrinių, skambės ir staigmena – 1961 m. parašytas kūrinys „Beržas“, kuris dar iki šiol neatliktas, bet, autoriaus žodžiais tariant, „neprarado savo meninės vertės, nežiūrint į prabėgusius daugiau nei penkiasdešimt metų…“
![Organizatorių nuotr.]()
Organizatorių nuotr.
„Nepatogus kinas“: „Ryšys“, 19:30
Kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Per trisdešimt metų iš nedidelio miestelio Lenkijoje ieškoti geresnio gyvenimo į Islandiją išvyko ir niekada negrįžo apie 400 žmonių. Tai daugiau nei trečdalis Stare Juchy gyventojų. Dėl didžiulio atstumo tarp šalių ir brangios kelionės buvę ir esami miestelio gyventojai gyvai susitinka labai retai. Dažniausiai jie bendrauja naudodamiesi šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis, ypač „Skype“. Tačiau Pawelo Ziemilskio filmas „Ryšys“ nėra vien Lietuvos žiūrovui gerai žinomas pasakojimas apie skirtingose pasaulio šalyse gyvenančius vienos šeimos narius. Režisierius, naudodamas montažą ir projekciją, tiesia kinematografinius tiltus tarp Lenkijos ir Islandijos ir sukuria sąlygas ypatingiems susitikimams. Po seanso vyks susitikimas su filmo režisieriumi.
![Filmo „Ryšys“ kadras.]()
Filmo „Ryšys“ kadras.
TREČIADIENIS, 10 16
KTU „WANTed“ karjeros dienos, 10:00 – 16:00
„Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50
KTU „WANTed“ karjeros dienos 2019 – tai KTU organizuojama didžiausia Baltijos šalyse studentų, absolventų ir įmonių atstovų kontaktų mugė. Planuojama, kad penkioliktus metus organizuojama mugė sutrauks daugiau nei 140 darbdavių atstovų ir apie 9 tūkst. lankytojų.
„Fluxus Labas“: Kultūros vakarai, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Jaunimo, meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18
Nuo vasaros pabaigos devynias savaites, kiekvieną trečiadienį, „Tempo erdvėje“ vyko kultūros vakarai, kuriuose dalyviai mezgė ir plėtojo ryšius atrasdami vieni kitus. Besilankantys čia ieškojo turiningo poilsio, atokvėpio kasdienos rutinoje ar naujo įkvėpimo, kažkas užsuko iš smalsumo. Visi labai įvairūs – savo patirtimis, žiniomis, turintys savitą, unikalų ryšį su Kauno senamiesčiu. 10-tajame susitikime – ritmas, garsas, vaizdas, palinkėjimai, išlydėjimai ir paroda.
![Organizatorių nuotr.]()
Organizatorių nuotr.
Teatralizuota programa „Dieviškasis Mikelandželas“, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L.Sapiegos g. 5
Teatralizuota literatūros ir muzikos programa „Dieviškasis Mikelandželas“ – tai tikra, emocinga ir daugiaplanė teatrinė drama apie vieną žymiausių Renesanso genijų – dailininką, skulptorių, architektą, inžinierių, poetą Mikelandželą Buonarotį (1475–1520). Remiantis gausiomis Mikelandželo gyvenimo peripetijas aprašančiomis monografijomis Daivos Škelevaitės sukurta ir Aleksandro Rubinovo režisuota teatralizuota programa atskleidžia didžiojo Renesanso menininko dramatiškus gyvenimo įvykius, kupinus kūrybos, pavydo, intrigų ir meilės. Draminė programos dalis (laiškai, dialogai, poezija) persipina su fortepijonine ir vokaline muzika, kurios ašį sudaro XX a. anglų kompozitoriaus Bendžamino Briteno 1940 m. sukurtas vokalinis ciklas „Septyni Mikelandželo sonetai“ tenorui ir fortepijonui op. 22 (žodžiai M. Buonaročio). Programą praturtina video projekcijų takelis, kuriame išmoningai pateikti Mikelandželo tapybos bei skulptūros šedevrai.
![Organizatorių nuotr.]()
Organizatorių nuotr.
„Nepatogus kinas“: „El Padre Medico “ ir diskusija „Kai griūva nacionalinio herojaus mitas“, 18:00
Kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Filmo kūrėjai leidžiasi į Brazilijos džiunglių gilumą vedini didingos Aleksandro Ferdinando Bendoraičio (1919-1998) legendos. Ji byloja apie kilnų gydytoją, pasišventusį misionierių, Antrojo pasaulinio karo pabėgėlį iš Lietuvos, savo rankomis sukūrusį plaukiojančių ligoninių tinklą, teikusį pagalbą tūkstančiams Amazonės baseine gyvenančių žmonių. Tačiau pokalbiai su liudininkais, prabangaus asmeninio gyvenimo detalės, įtarimai žmonių išnaudojimu bei kraupiais nusikaltimais pradeda griauti filmo kūrėjų planus papasakoti „Motinos Teresės iš Lietuvos“ istoriją. Tai svarbus ir visomis prasmėmis „nepatogus“ filmas, galintis paskatinti itin aktualią diskusiją apie tai, kaip kuriami, palaikomi ir griaunami nacionalinio herojaus mitai, bei su kokiais nelengvais pasirinkimais tenka susidurti dokumentinio kino kūrėjams, siekiantiems išlikti sąžiningais prieš save ir žiūrovus.
Kaip išgyventi nacionalinių herojų mitų griūtis? Ar subrendome ir ar mokame kritiškai žvelgti į savo istoriją? Ar susigyvenome su idėja, kad galime būti ir esame ne tik aukos, bet kai kurias atvejais ir budeliai? Šiuos klausimus analizuos diskusijos „Kai griūva nacionalinio herojaus mitas“ dalyviai.
![Filmo „El Padre Medico“ kadras.]()
Filmo „El Padre Medico“ kadras.
„Common People“ filmų peržiūros: „The Devil and Daniel Johnston“, 19:00
Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56
Kauno menininkų namuose tęsiamas „Kitas Kinas“ inicijuotas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“. Šįkart bus rodomas muzikinis biografinis filmas „The Devil and Daniel Johnston“ (rež. Jeff Feuerzeig, 2005 m.), pasakojantis lo-fi muzikanto, menininko Danielio Johnstono beprotybės, meilės ir kūrybos istoriją. Tik pasirodęs, filmas „The Devil and Daniel Johnston“ režisieriui J. Feuerzeigui Sandanso kino festivalyje pelnė geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą, o visai neseniai žurnalas IndieWire filmą pavadino geriausia XXI amžiaus muzikine dokumentika. J. Feuerzeigo filme panaudoti originalūs D. Johnstono kasečių įrašai, archyvinė video medžiaga, interviu bei kelios scenos iš Danielio gyvenimo.
![Filmo„The Devil and Daniel Johnston“ kadras.]()
Filmo„The Devil and Daniel Johnston“ kadras.
„Nepatogus kinas“: „Žvėrys”, 20:45
Kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Pirmajame žmogaus piešinyje buvo pavaizduotas gyvūnas. Gyvūnas yra vaizduojamas aštuoniuose iš dvylikos Zodiako ženklų. Gyvūnas vaizduojamas visuose kino žanruose: nuo dokumentinių filmų iki Holivudo produkcijos. Gyvūnas yra atvaizdas žmogaus akyse. Tai yra, atvaizdas, kurį sukūrė žmogus. Todėl nenuostabu, kad gyvūnas nyksta nuo žemės paviršiaus taip pat sparčiai, kaip yra dauginamas – atvaizdo forma. Jono Spriestersbacho filmas, sumontuotas iš atskirų vinječių, analizuoja, kaip mes regime gyvūnus, koks mūsų santykis su jais. Galiausiai – kodėl mes projektuojame save į gyvūnus. Komiškas, ironiškas ir kartu provokuojantis filmas nepaliks abejingų.
![Filmo „Žvėrys” kadras.]()
Filmo „Žvėrys” kadras.
KETVIRTADIENIS, 10 17
Istorijų festivalis. Inscenizuotas pasakojimas „Amžininkų akimis“, 14:00 / 16:00 / 18:00
Istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33
„Kas mus jungia? Kariuomenės? Auksas? Vėliavos?“ – įpusėjus paskutiniam “Sostų žaidimų” sezonui Tirionas Lanisteris klausia išgyvenusių Vesteroso valdytojų. Sekundei stabteli, galvoje prasuka visus neteisingus atsakymus, kol apsistoja ties vienu, jo manymu, teisingu: „Istorijos. Pasaulyje nėra nieko galingesnio nei gera istorija. Niekas jos nesustabdys. Joks priešas nenugalės.“
„Kaunas 2022“ pirmąjį Kaune Istorijų festivalį kviečia pradėti nuo istorinių rūmų, esančių Vilniaus g. 33. Festivalio dalyviai turės išskirtinę galimybę pažvelgti į vieną svarbiausių Kauno pastatų amžininkų akimis. Pastate virusį gyvenimą istorijų festivalio lankytojams pristatys keturi skirtingų laikotarpių personažai. Gubernijos laikų istorijas pasakos gubernatoriaus rūmuose apsistojusi jo sesuo, visame pasaulyje garsi dailininkė ekspresionistė Mariana Veriovkina. Apie mieste ir pastate šeimininkavusius vokiečius per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus kalbės žydų kilmės vokiečių rašytojas Arnoldas Cveigas, Pirmojo pasaulinio karo metais dirbęs vokiečių armijos štabo spaudos skyriuje Kaune. Į Prezidentūros laikotarpį leis pažvelgti Lietuvoje rezidavęs JAV konsulas Robertas Haingartneris, buvęs ypatingoje Prezidento Antano Smetonos ir jo žmonos Sofijos malonėje. O rūmams ir Lietuvai apkartusį pirmosios sovietinės okupacijos ir beveik penkis dešimtmečius užsitęsusį antrosios sovietinės okupacijos laikotarpį apžvelgs rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, pats patyręs sovietų „saulės“ parvežimo grimasas.
Mindaugo Šapokos paskaita „Lietuvos kariuomenė Augusto II laikais“, 15:00
Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64
Mindaugo Šapokos paskaitoje „Lietuvos kariuomenė Augusto II laikais“ galėsite ne tik susipažinti su Lietuvos kariuomenės raida Augusto II valdymo laikotarpiu, tačiau taip pat pasigilinti į pagrindines kariuomenės problemas ir iššūkius, jos silpnėjimo priežastis. Kariuomenės istorija neatsiejama nuo Lietuvos didžiųjų etmonų, todėl bus trumpai pristatyta ir tuo metu Lietuvos kariuomenei vadovavusių asmenų veikla. Lietuvos kariuomenės raida šiuo svarbiu Lietuvos istorijai laikotarpiu bus parodyta Europiniame kontekste.
![71962686_2673534309343965_6214603190940205056_n]()
Kauno tarptautinės grafikos bienalės „Grožis“ atidarymas, 17:00
Mykolo Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12
Šių metų bienalės tema – grožis. Istorijoje žinoma daugybė skirtingų grožio apibrėžimų. Besikeičiant visuomenei, jos kanonams ir taisyklėms keitėsi ir suvokimas apie tai, kas yra gražu. Tai abstrakti ir subjektyvi sąvoka, priklausoma nuo daugybės veiksnių. Būtent toks neapibrėžtumas leidžia menininkams pateikti visiškai skirtingas grožio suvokimo vizualias interpretacijas. Bienalės tikslas, atsiribojant nuo primityvaus ir įprasto supratimo, atskleisti netikėtą, kuo platesnę šio žodžio reikšmę. Nuo tobulumo siekio iki tragedijos – grožio ribos nebeapčiuopiamos. Trečioji Kauno tarptautinė grafikos bienalė grįš prie dar pirmosios bienalės metu iškelto siekio parodų lankytojams pristatyti darbus, atliktus klasikinėmis grafikos technikomis. Šiemet bienalėje dalyvauja virš 40 menininkų iš 14 skirtingų šalių. Bienalės atidarymą pažymės Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šokio trupės performansas.
![71493769_1570941366373628_5014469185317634048_n]()
Romualdo Požerskio parodos „Laura – spinduliuojanti tamsa“ atidarymas, 17:00
VDU menų galerija „101“, Muitinės g. 7
Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ vyks Romualdo Požerskio parodos „Laura – spinduliuojanti tamsa“ atidarymas. Parodoje žymus fotografas eksponuos naujausių savo darbų seriją, pasakojančią apie jaunos moters neregės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius ir kasdienybę. Ekspozicijoje išvysite penkerių metų fotografo ir jo darbų herojės kūrybinio bendradarbiavimo rezultatus. R. Požerskio fotografijos leis humanistiniu žvilgsniu pažvelgti į Lauros gyvenimą, kuriame žiūrovas nesunkiai atpažins sau artimas patirtis ir kartu stebėsis žmogiškų vertybių išsaugojimu nelengvomis, kartais dramatiškomis aplinkybėmis. Lauros istorija fotografijose virsta metaforiniu pasakojimu apie žmogaus ryžtą, nepaisant nieko, patirti gyvenimo pilnatvę.
![Romualdo Požerskio nuotr.]()
Romualdo Požerskio nuotr.
Ekskursija ,,Asmenybių šviesoje”, 17:30
Galaunių namai, Vydūno al. 2
A. ir P. Galaunių namai kviečia apsilankyti pirmojo ir ilgamečio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Pauliaus Galaunės ir jo žmonos operos solistės Adelės Galaunienės namuose. Ekskursijoje „Asmenybių šviesoje” bus pasakojama apie Adelės Galaunienės indėlį organizuojant Operos vaidyklą, apie intensyvų darbą scenoje ir sukurtus vaidmenis, apie Pauliaus Galaunės muziejinę, pedagoginę, menotyrinę veiklą, kolekcijas, laisvalaikio pomėgius. Aplankysite Nepriklausomybės akto signataro Kazio Bizausko, gyvenusio A. ir P. Galaunių namo II aukšte, memorialinę ekspoziciją, o norintys įkvėpti art deco dvasios galės išklausyti pasakojimą apie tarpukario Kauno interjerus parodoje „Kasdienybės geometrija”.
![72260201_2376114089177067_4739509798549061632_n]()
Istorijų festivalis. „Laukiniai Kauno vakarai: miestiečių daiktų ir istorijų paroda“, 18:00
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15
Plėšyti džinsai, „Be namų negerai“ ir turkiška kramtomoji guma – tikrai ne viskas, kuo spinduliavo 90-ieji. Kaunas laukinio kapitalizmo dešimtmetį išgyveno su ypatinga kūrybine energija: čia aršiai kūrėsi verslai, o paprasti žmonės irgi nesnaudė – bandė vis naujus amatus bei prekybą. To rezultatas – spalvingi prisiminimai, smulkaus ir ne visada iš karto sėkmingo verslo palikimas, dizaino standartų nepaisiusi reklama ar iškabos, ir daugybė tuo metu platintų prekių. Rotušėje išdygusi pop-up paroda sieks išsaugoti tai, kas tuomet buvo tik priemonė išlikti, o šiandien – pasakoja beprotišką šiuolaikinio Kauno verslo formavimosi istoriją. Čia spalio 17–24 d. organizatoriai lauks jūsų 90-ųjų verslo istorijų ir su jomis susijusių atributų. Atnešti daiktai iškart virs eksponatais, o jūsų prisiminimai – parodos naratyvo dalimi.
![69928319_2368355633214157_8784525502753800192_n]()
„Nepatogus kinas“: „Ieškant Evos“, 18:00
Kauno kultūros centras, Kęstučio g. 1
Eva, 25-erių metų klajūnė, influencerė, berlynietė, poetė, sekso darbuotoja, sveikstanti kvaišalų vartotoja, feministė, manekenė, būdama dar 14-os paskelbė, kad privatumas yra pasenęs konceptas: „Paskyriau savo gyvenimą tam, kad parodyčiau pasauliui, jog gali dėtis esąs tas, kas nori.“ Būdama 17-os, Eva paliko savo namus mažame Italijos miestelyje ir iškeliavo ieškoti laisvės. Jos netradicinis gyvenimo būdas, socialiniuose tinkluose viešinami moralines normas kvestionuojantys įrašai bei drąsios ir atviros nuotraukos pritraukia gausybę gerbėjų. Tarytum fragmentuota ir nuolatos perkuriama Evos asmenybė iš tiesų tapo šiuolaikinės skaitmeninės kartos veidrodžiu. Pios Hellenthal svaigus ir dviprasmiškas debiutas – tai intymus ir simptomiškas mūsų gyvenamų laikų portretas.
![Filmo „Ieškant Evos“ kadras.]()
Filmo „Ieškant Evos“ kadras.
Spektaklis „Sombras“, 18:00
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71
Šimtąjį teatro sezoną pradedantis režisieriaus Gintaro Varno eksperimentas – tai pamąstymas apie teatro prasmę ir vertę, kvietimas diskusijai apie teatro meną ir menininką, siekiantį nepasiekiamos tiesos. Dramaturginį koliažą sudaro ispanų poeto, dramaturgo F. G. Lorcos tekstai bei ištraukos iš italų dramaturgo Luigi Pirandello pjesės „Šeši personažai ieško autoriaus“. Tai intelektuali kelionė į teatro pasaulį, kuriame susipina magija ir kasdienybė, realybė ir mistika, tikrovė ir iliuzija, melas ir tiesa, gyvenimas ir mirtis.
![„Sombras“ repeticija. D. Stankevičius nuotr.]()
„Sombras“ repeticija. D. Stankevičius nuotr.
Eurolyga. Kauno „Žalgiris – Madrido „Real“, 20:00
„Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50
Sausakimša arena, žaliai baltos širdys, nuoširdūs šūksniai ir viltys populiariausiai krepšinio komandai Lietuvoje. Naujas „Eurolygos“ sezonas kėsinasi būti ir vėl rekordinis, o kauniečiai prie to tikrai prisidės. Svečiuose – karališkasis Ispanijos klubas.
„Nepatogus kinas“: „Heilo apygarda šį rytą, šį vakarą“, 20:30
Kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62
Išskirtiniu autoriniu braižu pasižymintis, kino kritikų išgirtas bei daugybę apdovanojimų kino festivaliuose susižėręs RaMello Rosso debiutinis filmas – tai vizionieriškas kino pasakojimas apie nedidelę afroamerikiečių bendruomenę Alabamoje, Heilo apygardoje. Fragmentiškas ir poetiškai politiškas filmas – režisierius specialiai atsisako tradicinio linijinio pasakojimo – žiūrovui leidžia patirti tiek trapų gyvenimo grožį, tiek socialinius rasės konstravimo padarinius. 1300 valandų medžiagos, nuolat įjungta kamera, penkeri metai darbo – visa tai suspausta į 80 minučių trukmės kino kūrinį, galimai atveriantį naujas dokumentinio kino vystymosi kryptis.
![Filmo „Heilo apygarda šį rytą, šį vakarą“ kadras.]()
Filmo „Heilo apygarda šį rytą, šį vakarą“ kadras.
